Swarovski

Swarovski: Imperija, pavertusi stiklą geidžiamesniu už deimantus

Ar įmanoma sukurti pasaulinę prabangos imperiją iš paprasto smėlio, švino ir kvarco? Austrijos kompanija Swarovski jau daugiau nei šimtmetį įrodo, kad genialus protas ir technologinės inovacijos gali paprastą stiklą paversti mistiniu krištolu, spindesiu nenusileidžiančiu brangiausiems planetos deimantams. Tai istorija apie vizionierių, kuris mados pasauliui padovanojo prieinamą prabangą, o vintažinės bižuterijos kolekcininkams – tikrus lobius.

„Deimantai yra skirti tik saujelei išrinktųjų. Aš noriu sukurti deimantą, kurį galėtų sau leisti kiekviena moteris.“ – Daniel Swarovski

Bohemijos genijus ir revoliucinis išradimas

Šios imperijos pamatai buvo padėti 1892 metais. Čekijoje (Bohemijos regione), stiklo pūtėjo šeimoje gimęs Daniel Swarovski sukūrė ir patentavo pirmąją pasaulyje elektrinę stiklo šlifavimo mašiną. Iki tol kiekvienas krištolo narelis buvo pjaustomas rankomis – tai buvo ilgas ir netikslus darbas. Danielio išradimas leido kristalus šlifuoti kosminiu greičiu ir tokiu tikslumu, kad šviesos lūžis stikle tapo identiškas tikriems brangakmeniams.

Norėdamas paslėpti savo technologiją nuo konkurentų, 1895 metais Danielis persikėlė į mažą Wattens miestelį Austrijos Alpėse. Čia tekantys kalnų upeliai suteikė nemokamos hidroelektrinės energijos jo gamyklai, o atoki vieta leido saugoti slaptąją krištolo gamybos formulę, kuri iki šiol išlieka viena didžiausių mados pasaulio paslapčių.

Nuo Coco Chanel iki Marilyn Monroe: Užkariavęs mados Olimpą

Swarovski kristalai akimirksniu tapo mados revoliucijos varikliu. XX amžiaus pradžioje Coco Chanel ir Elsa Schiaparelli pradėjo juos masiškai naudoti savo drabužių bei bižuterijos kolekcijose. Šie akmenukai leido moterims spindėti be baimės būti apiplėštoms gatvėje.

Mados istorijoje auksinėmis raidėmis įrašyti du lemtingi Swarovski momentai:

• Marilyn Monroe suknelė: 1962 metais, dainuodama „Happy Birthday, Mr. President“ prezidentui Johnui F. Kennedy, Marilyn dėvėjo visiškai permatomą suknelę, ant kurios rankomis buvo prisiūta virš 2500 Swarovski kristalų. Prožektorių šviesoje ji atrodė tarsi apipilta tyru vandeniu ir šviesa.

• „Aurora Borealis“ (Šiaurės pašvaistė): 1950-aisiais Danielio anūkas Manfredas, bendradarbiaudamas su pačiu Christian Dior, sukūrė revoliucinę kristalų dangą „AB“. Šis plonas metalo sluoksnis leido kristalui mirgėti vaivorykštės spalvomis. Šis efektas iki šiol yra pats populiariausias vintažinėje bižuterijoje.

Ne tik detalė, bet ir nepriklausomas prekės ženklas

Ilgą laiką Swarovski veikė kaip žaliavų tiekėjas kitiems dizaineriams ( Kenneth Jay Lane iki Attwood & Sawyer – naudojo tik jų kristalus). Tačiau 1970–1980 metais kompanija pradėjo kurti savo autorines papuošalų bei kolekcinių figūrėlių linijas.

Jų sukurta bižuterija pasižymėjo neįtikėtinai sudėtingu dizainu. Kompanija naudojo vadinamąją Pointiagetechniką, kai tūkstančiai mažyčių kristalų rankomis įspaudžiami į specialią dervą, sukuriant vientiso, spindinčio paviršiaus efektą. Jų kurti masyvūs kaklo vėriniai, vynuogių kekių auskarai ir gyvūnų formos sagės tapo geidžiamais kolekciniais objektais.

Kolekcinė vertė šiandien ir logotipų evoliucija

Vintažiniai Swarovski papuošalai šiandien yra itin vertinami dėl savo nepriekaištingos būklės – jų krištolas bėgant dešimtmečiams neblunka ir nesibraižo taip lengvai kaip paprastas stiklas.

Kolekcininkams labai svarbu žinoti, kad keitėsi kompanijos logotipas ant papuošalų užsegimų:

• 1899–1988 metai: Kompanijos simbolis buvo Edelveiso (Alpių liūtpėdės) gėlė. Papuošalai su šiuo įspaudu šiandien yra patys rečiausi ir brangiausi.

• Nuo 1989 metų: Pristatytas visiems gerai pažįstamas elegantiškas Gulbės logotipas, kuris tapo prekės ženklo kokybės ir grakštumo sinonimu.